Karolina Kazlauskienė - Vaclovui Areimai atminti

      Bališkės , Jasaičiai , Rozalimas


       Po  žiemužės  apklotu  laukai 


       Tas  nubalintas   šerkšnu  pušynas 


       Likę  žingsniai  laiko  atkarpoj. 


 


       Jis  čionai   kur  miega  Alfonsiukas


       Guli  tėvas  , ilsisi  mama


       Pamažu  ištirpo  palšas  rūkas 


       Tegul  bus  žemelė  Jam  lengva .


 


      O  danguj  skaisti  saulutė  šviečia


      Aplink  mus  daugybė  spindulių 


      Pamatyti   Jį  aš  vėl  norėčiau 


      Bet  nebus , nebus  to  suprantu .


 


     Prieš  metus  vasario  ankstų  rytą


     Jį  iš  mūsų  pagrobė  mirtis .


     Ant  Jo  kapo  gėlės  vėl  pražydo 


     Tu, Vaceli  , mūsų  švyturys . 


        


     Nedrįsau  Jam  šito  pasakyti


     Nors  labai  norėjo  to  širdis 


     Tamsoje  taškeliais   eilės  švyti 


     Vėl  su   Juo  kalbuosi  mintimis .


 


     Virpa  žvakių  uždegtų  liepsnelės


     Apkaišytas  kapas  gėlėmis 


     Pasimelskite  už   Jį  pušelės 


     Sukalbėkit  maldą  su  mumis . 


 


                                                                Karolina  Kazlauskienė 


                                                                          Sosdvario km.


       Pakruojo  rajonas


Atgal