Petras Zabitis - Ištrauka iš knygos (konkursui) Aklus strielčius
Jau vėsa nedielė, kāp lēdu laimingas dėineles sava gimtūsiūs nomūs, užbėngės muokslus dėdeliam miestė. Ka išlėpau ėš autuobusa Babrungienū kaimalie, pasijotau papoulės kāp ī kuokė dongaus karalīstē. Nuors da galvuo tabskombiejė dėdelė miesta ūžėms, vo ausīs pluonā tabspėngė. Tuoliau ējau vėiškelio, raitīto mėška kelioku. Mona vėsa kūnā ėr dūšė apjiemė dėdelė ramībė ėr pasitėnkinėms. Nanusakuomi kvapā ėš žīdontiū pėivū sklēdė skani smuoka. Nu tuokiūn kvapū ėr galva apsisoka. Vo mėška gėlumuo ka ėšgėrdau nagalio nė apsakītė, nė aprašītė. Vo tū paukštieliū skombiejėms lab¬¬¬ā gražus. Vėinā sīk¬ī ka ėšgėrdau ėr pagalvuojau , ka grajėj kuoks mozėkontū orkestrs. Babūdams dėdelem miestė senē bagėrdiejau, tokiūn gražiūn balsieliū , bėški bovau primėršės. Nu tuokė gražoma mona šėrdis, net aps¬āla. Vo ka pradiejė gegotė kokoutė Pababrungie, lakštingala gėiduotė papėivie, volungė lītaus šaukies, ont galvuos cīrulis cīruliava, vo kėik da nagirdietū paukštiū ėr paukštieliū vėsuokēs bals¬ās grajėjė pu mėškā. Balondē borkava, maleta kalė, strazd¬ā švėlpava, vėsi patribuočē pūtė ī vėin¬¬¬¬¬ā dūdā,vės kėtuokēs bals¬ās ėr balselēs. Vėsūn balsū ī vėin¬ā vėitā nagalio nė suskaičioutė. Ėš tuos dėdelės laimės ėr džiaugsma, soglomės, sustuojau vėituo, nabnuoriejau nė ī nomus ētė. Nu tūn gruožībiū mona siela bova sokriesta iki pašaknū , ana kėla ī dongū. Ar tēp gražē gal būtė, vasaras laikė mona gimtėnie, nu naapsakuoma gruožė pri Plateliūn ežera, Babrunga opės. Čė pat pu kuojuom Babrungs tīvuliava, mėrguliava, pliauškiedams plaukė tuolīn, kāp katėns sauliekaituo šėldies pu žaliuoms blėndiems, skruobl¬ās ėr lazdīnās. Koprā ėšmētės žal¬ēs kalnal¬ēs, žīdontiuoms pėivuoms ėr lonkuoms, šnabždontēs rogiū laukās, platiuoms ganīkluoms. Biega laukās ėr raities mėškās, parlėpa Babrunga užtvonka, biega ėšsiplietėn tuolīn ėr tuolīn, kvepontēs pušīnās, pru senas sodības, suodus, kaimalius ėr miestalius, bažnītkaimius, raities gėlīn ėr platīn. Kalnal¬ē sogniaužė Babrungā par petius, ons stėprē atsispīrės , k¬āp treigīs eržėls, šuokuos ī priekī, soblizgiejė saulės atuokaituo vėsa sava gruožībe ėr poikomu ėšsilaisvinės ėš nalaisvės, pru tėltus, pasėikė patė Plungē. Pu bėški pradiejau apsiprastė poikiuo žvėrieliū ėr paukštieliū karalīstie. Tuokė vėin¬ā grāžė saulietas vasaras rītmetī, muotin¬ālė parējė ėš ganīklas pamėlžosi karv¬ē. Sunkē padiejė ont soulā viedrā so pėinu. Dėdėl¬ē sosirūpinosi, pavargosiu balsu mon sāka:
-Nabžėnau ni pati kon so t¬ās kėpšās šernās r¬ēk darītė. Kon nadėrbau, kon navargau, kāp knės tėj nalabėij¬¬¬ē bolves tēp knės. Naktē baidīkles vėdurie lauka pastatiau, kareivėšk¬ā kepor¬ē so žvaigžde ožmuoviau. Tvuor¬¬¬ā rauduon¬uoms štonškuoms apraizgiau, degėnau vėsuokius kutkailius, kareivėškus branavīkus vėsuokes smarves l¬ēdau ont bolviū lauka. Vo tėi šernā k¬āp kokėi nalabėije veln¬ē pol ėr pol nik¬āp nagalio an¬ās atsėmoštė. Pri pat bolviū naktē karvē prirėšau. Šėrdis bova narami, bijuojau ka karv¬ē kon nuors napadėrbtom. – Nabijuok mamale, aš anus gretā pamuokīso. Šin naktī ožkorsēm anims pėrtī, pamatīsi pati k¬¬¬āp lieks par lauk¬ā žvėigdami, oudegas ožrėitėn.
-Vo kon to, tēp Petrieli, mondrē sogalvuojē, - nodžioga motošelė.
-Mama, vo paraka anims nadegėn¬ā!
-Nadegėnau, ne. Bijuojau , ka naožsėdegtū truoba.
-Vo aš žėnau, k¬¬¬¬¬¬āp rēk anus pamuokītė. Oždegso parak¬ā, psmėrs vėsus bolviū lauks ėr nabēs bolviū knėstė.
A nabaatmėni, kāp modu so Ontuonu praēt¬ā rodenī šernus gosdinuom?
-Atmėnu, atmenu, k¬āp naatminsi.
-Šin vakarā aš anims ožkorsiu pėrtī pamatīsi, ka daugiau anėi nabaatēs. Kor tas paraks īr padiets,- a nažėnā.
-Žėnau k¬āp nažėnuosi ėr paskobuoms ėšbiega ī kėt¬ā kombarī ėiškuotė, kor bova pakavuots paraks. Klausiausi ausis ėštėmpės, k¬āp darinie skrīnelē, krapštuos pu balk¬ēs, varsta spintelē. Aš jau senē galvuojau aple ton parak¬ā. Ons gerā bova pakavuots nu monės. Kėik vėsor ėiškuojau, eižiaus vėsās pašalēs, bat niekor naradau. Tėi nalabėijē šern¬ā ėr mon galv¬ā bėngė ėškvaršintė. Tēp īkīrē kėkvėin¬ā dėinā mamuos dejuoniū ėr aimanū nabgalio apsiklausītė. Dejou ėr dejou, noknės vėsas bolves, rodenī nababus kon kāstė, nabturies¬ēm par žėim¬¬ā kon jiestė.
Radau, radau,-atbiega ėr atnešė blėzgontė skrabinēle ėr smagē patvuoškė ont stala.
Nu dab¬ā aš anims paruodīso ėš džiaugsma trīniau ronkas.
-Tėkt¬ā veiziek Petrieli, daug nakratīk, ka naoždegtomi trobuos.
-Ḕk to mama, kon to čė mon joukus šneki. Gerā žėnuok mama, ka vėins paraks naspruogst. So degtoku oždegiau kelis grūdelius , paraks šnībždams blukteliejė ėr ožgesa, tik truoba pasmėrda.Vo šernᾱ užous, ka medžiuotojē anūn lauk ėr nabēs bolviū knėstė. Vo jēgu nuori, ka dėdelis spruogėms būtom, tousīk rēk šmuot paraka pripėlt. Tēp noramėnės sava mamalė, pasijiemiau skrabėnele so paraku ėr noējau ī sava kombarī. Vakars da tuolėi, šernams oždegso paraka, kumet nosilēs saulė, vo dėina anėi nēn. Ka pajiemiau skrebinelē so paraku, galvuo pradiejė soktėis šimt¬¬ā mintiū ėr vėsuokiūn planūn. Nu tuos mėslės pasijotau esos tėkrus strielčius. Pėlna galva šnibždiejė vėsuokiūn medžiuokliniū mintiū. Jegu muok¬ītė tus kn¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬ī¬¬¬slėnius, ta rēk praučintė pruoting¬¬ā pavaišintė so grankolke, daugiau tėkr¬¬¬ā nabēs bolviū knaisiuotė ī muotėnas dėrv¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬ā. Kor bova pakavuots Ontuona dvivomzdis, ger¬ā žėnuojau ton vėitā, bat kāp rēk anon dagautė, ka mama vėrtovie darbouj¬ās ėr pamat¬īs moni. Ėlg¬ā sokau galv¬¬ā,k¬āp anon reikietom pajimtė ba mamuos žėniuos. Galiaus¬¬¬¬ē solaukiau ger¬ā muomėntā. Mama išējė ī šaltėn¬¬ī vondens parsėneštė. Ka suskombiejė viedralē už daržinėis, k¬āp katėns pri lašiniūn pouliau ī priongī. Čė bova dorālės ont truobuos palėptė. Lėpau sėina, najieškuojau nikokiūn drobīnū, gretiau nuriejau užlėptė ont truobuos. Lėpau īsikėbdamas ī akietvėrbalius, trokdė sokabinti vėsokėi seni dakt¬ā: žvongiedams poksis nutarškiejė, apciūgos nokrėta arklio brėzgiel¬ā, vėrvunka, kiaulių žniogis, juotrīna, kūjatis skaud¬ē sožvongiejė atsitrėnkės ī gelžgalius, atsisp¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬īriau ¬ī akietvėrbali , aš jau vėršou. Nė mėrksnė nagaišdams pakniupstuoms pouliau pri didiuosės mamuos kraitinės skrīnės. Skobiejau, ka mama naužkloptom basirausont ont truobuos. Pasėlēdau tėisē par spalius, naveiziejau kas pu kuojuom maišies, apvertiau kalvaratā , mintuvus, īsidūriau ¬ī lėnū šokout¬¬ē, metiau ī šuonus arklė pakinktus, kamontus prisikasiau pri skrīnės, pasėikiau kon ėiškuojau, ėšmetiau ėš skrīnės senus drabužius, Stalėna ličīn¬¬ā, klumpes mėlinius audeklus ėr patėnkints čiopau ī ronkas kėitā suvīniuotā daktā. Čė ėr bova mona ėlgā ėiškuota ėr ėšsvajuota strielba. Vo šėrdis tēp smarkē pradiejė daužītėis, šautuvielis jau bova mona ronkuos. Dabā ram¬¬ē atsistuojau ger¬ā īsiklausiau kon mama pri šaltėnė dėrb, a da naparēn. Sužvongiejė viedr¬ā gėlē atsipūtiau nosišlouščiau prakaitā. Nu tu geroma mona šėrdis, net apsala. Vo dabā rēk sbrain¬ē lėptė nu trobuos, pakol mamalė naožklopa nosėkaltėma vėituo. Lious¬ē spieso nolėptė žemīn, laika da šmuot , galio naskubietė. Ram¬¬ē nolėpės oždariau dorales, soronkiuojau ėr sokabiniejau ėšlaidītus dᾱktus ėr kāp niekor nieka no¬ējau tėis¬ē takalio padietė parneštė viedrus. Ḕjau takalio linksmus, pasišvėlpaudams, šėrdis džiūgava ėš laimės ėr dėdelė pasitėnkinėma. Pasiedės večer¬ē, ožsidariau sava kombarie. Jiemiau ruoštėis tėkr¬ā medžiuoklē. Diel vėsa pėkta pradariau long¬ā, ka natikietā ožklopts mamuos sospiečiau pru longā ėšmestė šuovinius. Vėina ausim klausiausi, kon mama dėrb vėrtuvie. Gėrdiejau k¬āp skomb bliūdelē, torielkos, videlse, barškėna spoktalēs diedama ī indaujā. Vėsi dakt¬ā bova mona ronkuos, so kou reikiejė ožtaisītė šautov¬ā. Vėrpontēs pėrštās atseikiejau dvėgubā puorcijā p¬¬¬āraka, īpīliau dėdeliū šrioutū, ¬ īmordžiau grankolk¬¬ē. Šautovs jau gatavs ėr paruošts šaudītė. Da kartā vėskon pasėtėkrėnau, bouže atsiriemiau ī petī, vomzdžius nosokau ī lobas, pėrštus oždiejau ont gaidoka ėr mėntīs ėššuoviau bėlst, bėlst. Apsėdžiaugiau , ka tēp vėskas poik¬ē ėr sklondē ējuos. Ožtaisīt¬ā strielb¬ā pakavuojau pu luova, paruoštus šuovinis sosėkėšau ī kišen¬ē, šėrdie patėnkints ėr laimings joukdamasis išejau ī kėim¬¬¬ā paveizietė ėr pasiklausītė , kon vakars šnek. Vo vakars bova dėdelē poikus ėr nuostabē gražus. Saulelė lietā tūpies ož mėškalio, ī ton patė posė ėš kor turiejė atētė knīslėnē.
Ger¬¬ā, gerā at¬ēkėt šin naktī, aš jūsa lauksu. Dėdelis , rauduons dongaus rietis ožlinda ož patiūn galūniū. Ėšsiplietė par vės¬ā kēli, joudi šešoulietē. Vėdorie kėima poikavuos dėivalis ont krīžiaus prikalts, spindiejė ožpėlts rauduonū saulės spinduoliū. Veiziejė ī moni rūstu veido ėr sakė:
-Žodītė navalnu.
Aš nieka ėr nanuoru žudītė. Tėktā nuoru šernus pagosdintė, ka mamuos bolviū nabknėstū. Vakars bova nuostabē poikus ėr šėlts. Dongaus aušktībies šaudė blezdingos. Aple ausis zėrzė koisē. Uors pasėdarė skombus ėr tīrs. Ožsimetės šautovā ont petėis , pasijotau esos tėkrus strielčius. Skubiedams, gerā īsiklausiau , žėngiau takalio tuolīn nu nomū. Ḕdams vomzdius nokrepiau ¬ī varnas, katruos kronksiejė pri nomū, prūde korkė varlės ėr anuoms paruodiau strielb¬ā. Tīl¬ē vos gėrdimā, vėrš galvuos prasklėndė šėksnuosparnis ėr tam muosteliejau so šautovu. Pasijotau besos, k¬āp kuoks karalius, kon nuoru ton ėr galio nošautė. Priējau lonkā, miškiel¬¬ī, kor bolvės bova natuolėi pasietas. Ḕnont artiau bolviū keistūn garsūn daugiejė, naspiejau ī vėsus nositaikītė. Paupie garsē cėrpė svėrplīs. Anām tėkr¬ā rekietom švėna pakaštavuotė. Anuo ¬īkondėms ī mėrtėns. Tēp sakė senuoji Rupšienė. Ana vėsuo parapijuo gerā žėnuoma žuolininkė ėr bortininkė. Artiejont mon pri mėška didiejė ėr baimės jausmus. Kažkas natuolėi bolvies sošlamiejė. Ėš mediū pabaidītė pakėla ėr soplasnuojė naktėnē paukštē. Krūmūs trakšteliejė sausšakė. Daugiejont keistūn garsūn didiejė ėr baimės jausmus. Vo jēgo tėn šernā atēn, kon aš so anās darīso. Ožkondės žāda t¬īliejau, gerā īsiklausiau, kriuksiejėma nagirdiejau. Geruokā īsigondės mažoma apsėramėnau ėr pasil¬ēdau rėščiuom pri mediū. Pripoulės pri storuojė šermokšnė gret¬ā lėpau šakuoms aukštīn ėr atsisiedau ont storuos šakuos. Gerā īsėklausiau, novėjės šalėn baimē apsėramėnau. Vo dab¬ā rėistaknīsl¬ē atēkėt čė. Aš jums paruodīso, k¬āp bolves knėstė. Gerā īsėklausiau ī naktėis tomsā, bat nagėrdiejau tokiūn garsūn kokiū mon reikiejė. Na vėsi gīvėijē padarā naktī mėiguojė. Ramiuo naktėis tomsuo, gėrdiejuos vėsuokiūn šlamesiū, ugščiuojėmū, cīpščiuojėmū,šiurenėmū, krabždiejėmū, kokiūn aš laukiau garsūn tū vės¬¬ā nabova g;rdietė. Jiemiau vėskon ėš naujė ger¬ā pargalvuotė. Vėit¬ā pasėrinkau nabluogā. K¬āp tik pru šermokšnī ējė šernū taks. Bolvės čė pat pasietas ož kokiūn dešimt metrū. Kumet brės par bolviū laukā, vakars tuoks tīlus ėr ramus, nė juokė vėjelė nie, tėkr¬ā, ka ėšgėrso šernū šlamiejėmā. Vo jēgo kartās ėš kėtuos posės atētom. Ož nogaras napraēnams tonkomīns, kumet ēs, līs par tonkumīn¬ā, ėš tuola jau ėšgėrso, anūn atejėm¬ā. Tėkt¬ā rēk šautė ī patė būrī, ka ēs pru šermokšnī. Vėstėik vėinam pataikīso. Stėprē spaudiau ronkuos strielbā, vomzdius sokiniejau pu takā. Kon čė gali žinuotė kėkvėina akimėrka, gali sokriuksietė bolvies. Rēk būtė pasėruošus anū sotėktė. Tou tarpu vėrš galvuos t¬īlē ratu soka šėksnuosparn¬¬ē. Tousīk aš ėr pagalvuojau, ons ėrgi namata tēp kāp ėr aš, g¬īven tomsiuo naktie. Vo medžiuo ons geriau nego aš , kon nuor ton ėr sogaun. Šiksnuosparnis

medžiuoklie vadovaujās ėrgi pagal garsus tēp pat kāp ėr aš. Ons par šimtā mieteriū jaut mėnkiausė uoda sparnū ėr kūnelė virpteliejėmā. Mona padietis šin kartā geresnė nego anuo. Aš galio ėš tuola šautė, vo šiksnuosparnis nagal ėš tuola somedžiuotė ėr sogautė gruob¬ī. Gīvenėmė jau ėr mon tēka ne sīkī šaudītė so sportėniu šautovu.Nasigėrdams galu pasakytė, ka mon sekies nabluog¬¬ā , na vėsumet pro šalī taprapėldavau. Alius Leipus namatontims aklūjū kombinate suorganizava sporta būrielī. V¬īka apmuokėmā ,muokė so sportin¬ēs šautovās. Ī taikinī šaudiem pagal gars¬ā. J¬¬ēgo jau ī taikinī pataikīdavau, mon tēp atruoda,ka čė ėrgi nareikietom pru šalī prapėlt. Mona mintis notraukė, bolviū laukė kažkuoks šlamiejėms, gėrdiejuos līg kažkas šliauž , l¬¬īg ne,gėrdās līg kažkas rėit, līg kasuos kažkas tuoliau. Gretā ėškėšau strielb¬ā pru šakas ėr pradiejau taik¬¬ītė ī ton posė ėš kor skl¬ēdies keisti gars¬¬ā. Mat¬¬¬¬¬ā kokėi mondri tėi šern¬ā, torbut užoudė moni basiedont medie apējė aplinkou ėš kėtuos posės, matā k¬āp poik¬ē moni išjoukė . To sidiek ramē šautovā psijiemės par vės¬ā naktī, vo mes ¬ēnam ī dėrvā paraubinietė, paknėsinietė bolviū. Na ba rēkala seni eigol¬ē ėr midžiuotuojē sāka, - vakolieli šernā tēp lėngvā napajimsi, anėi tor poikė ouslė, ėš tuola medžiuotojus užoud, tumet ėr nēn. Drebiejė ronkos nik¬āp nagaliejau nuvaldītė šautova. Šernā šlamiejė pu pat nuosė ož kokiūn dešimt –dvėdešimt mieteriū. Ramē Petri,prisėmėniau Aliaus žuodius. Nosėramink, naskobiek, gerā īsėklausīk ėš kor garsus sklind, apskaičiouk atstomā, mintīs da kartā vėskon patėkrink, gerā sosėkaupk , tumet ėr pėlk. T¬ēp ėr padariau, k¬āp treneris bova muokės ėr sakės. Gaidokus nospaudiau vėina pu kėta. Pasigėrda velniuonišks trėnksmus bėlst, bėlst bumt, bumt. Ramē ¬¬¬¬¬¬ ilsiejės mėigtontis mėšks,pajota siaubingā trėnksm¬ā ėr pašuokės ėš mėiga atsilėipė ī šimtus mažiesniū trėnksmū,pasigruobė perkūn¬ā bėldiejėm¬ā, nonešė tuolīn galūniems ,pėivuoms, lauk¬¬ās, stuogās pasėikė snaudontī Plateliūn ežerā īpoulė ī salas, atsėmošė ī žalius krontus viel parliekė atgal, kāp kuoks perkūns par dongū nobildiejė,nodundiejė tuolīn, kėla ī dongū pakol pasėikė patius debesis. Petīs pu trėnksma skaudiejė, ausīs cīpė. Ītėmpės vėsas sava jiegas klausiausi, kumet pasėgėrs žvėngėms , bat juokė garsa naboova. Vo gal ėr prašuoviau. Tuo tarpu ėšgėrdau, mū – mū, subliuovė mūsa karvė. K¬¬āp perkūns ī galv¬ā mintis trėnkė paršuoviau mamas karvē. Mona šautovs ėš nagū ėškrėta, baisiausē parsėgondės kulverstēs ėškrėtau ėš medė. Šautov¬¬ā pagruobės metiau ī tonkius eglīnalius. Vo pats kėik kuojės neš pasėlēdau ont nomūn. Biegdams, net bijuojau atsėsoktė ī ton posė, klopau par bulvėinā, pribiegės šuokau tėisē par opalī, rasuoti dobėlā daužė pakinklius. Paršuoviau mamuos karv¬ē,kas dabā bus, kas dabā bus, ka sožėnuos mama. Vo gal ana jau žėna, jog tuoks dėdelis garsus bova toriejė ėšgėrstė. Nu tū mintiū pakėrta pakinklius, pasėdarė sėlpna nabgaliejau biegtė.Ḕjau baisē parsėgondės, vėsus drebiejau, palūpis vėrpiejė ėš baimės. Vėsā laik¬ā tėkt¬ā kartuojau, kas dabā bus, ka sožėnuos muotėna. Priējau tīlē pri longa ėr pasėklausiau:
-Motinelė ram¬ē mėiguojė. Ačiū Dėivou, ka naėšgėrda. Šėrdie bėški palėngviejė. Īejės ī kombarī so skaudontė dūšė palindau pu patalū. Ožmėgtė nikāp nagaliejau. Linda ėr linda vės ta pati mėslė ,vo gal nagīv¬ā nošuoviau mamuos karv¬ē. Vo jēgo mama rītmetie ras paršautā karvē, kon mon pasak¬īs. Bėjau ėr pagalvuot, tuoks naapsakuoms sonkoms ėr rūpestis ožvaldė vėsā mona dūšė. Pu dėdelė pargīvenėma, nu naapsakuomū končiū priš pat rītmėtī šēp t¬ēp ožsnūdau. Moni pažadėna viedraliū barškiejėms. Pagaliau muotėna per¬ējė nu karvės. Kažėn ar ėš vės bareikiejė mėlžtė ton karvē. Vo gal ėr ne. Viel moni ožpoulė vakarīkštės baisės mintīs. Apsėkluojau galvā, kėitā sokondau dontis, lauku kas bus , tas jau bus, vėstėik ėš tuos nalaimės naišnešu svekā kailī. Ėšgėrdau sunkius žingsnius. Ī kombarī īejė mama. Ėš tuo striuoka ėr baimės vėsus ožš¬ālau palūpis jiemė vėrpietė. No dab¬ā mon bus šaudītė ī šernus ėr nošautė muotėnas karvē. Apsėmetiau ka mėigtu, tartom nieka nagėrdo. Najodo, nė judietė bėjau krustelietė, vo šėrdis, ka pradiejė daužītėis, ruoduos, ka ėr patalā kėlnuojās.
Petri, a da mėigti? Tīlu dontis sokondės, nieka nasakau. Jug tėi nalabėjē šern¬ā šin naktī vės¬ā paliauk¬ī karvē ėšdraskė. Ger¬ā dar ka vėsā napapjuovė. Kon so t¬¬ās kėpšās rēks darītė, nabžėnau nė pati. Sunk¬ēs žingsnēs,dūsaudama nuējė pri Dėivalė sokalbietė puoterius, ka aukščiausis apsauguotom ėr globuotom nu vėsū baisībiū mūsa nomus. Bridingt nu šėrdėis norėitiejė tuoks sunkus akmou, vės¬ā laikā spaudės mona dūšė. Nabalėka ni kuokė tuo sonkoma, dėdelė rūpestė ėr skausma. Ėškėšau galv¬ā, īkviepiau uora, viel dūšie pasėdarė gera ėr lengva. Prisiekiau sau vėsās švėnt¬¬āsēs daugiau nikumet, nikumet nabašaud¬ītė tūn šernūn. Paržegnuojau ėr ton šautovā, prižadiejau nabjimtė ī ronkas, nabašaudītė ī mamuos karv¬ē, kol gīvs būsu. Tegol tėkrėije medžiuotuoj¬ē so t¬ās šernās kariaun ,vo aš kāp nuors apsi¬ēso ėr be tūn šernūn gīvs būsu. Dėivaliaus rēk prašītė, ka tik mamuos būtom sv¬ēka karvelė, ėr doutom saldė pėinelė, tumet modom abodoms gīvenėms bus nabluogs.

Atgal