Petras Zabitis - Autobiografija
Esu gimęs Plungės rajone, Platelių parapijoje, Plokščių kaime 1947 m. Tėvai Emilija Mikutaitė ir Jonas Zabitis. Šeimoje buvau vienuoliktas vaikas. 1949 m. Gegužės 4 d tėvas su sūnumi Vytautu išvažiavo į Platelius. Miške stribai su ENKVD paspendė pasalą ir nužudė, kūnus paslėpė, rado miške po metų. Šią tragišką šeimos istoriją aprašiau novelių knygelėje‚ ‘‘Brolių teismas‘‘ 1957 m į tremtinių ūkį atėjo stribas įbėgo veršiukas į jo ganyklą, už tai mane sumušė, suspardė, net užmušti norėjo, tik nerado baslio. Šią savo nelaimingą vaikystę aprašau knygelėje nelaiminga aklo Petriuko vaikystė. Kaip nebūtų keista prieš 25 m rankraštį įteikiau į Vyturio leidyklą iki šios dienos dar nėra išleista. Praeitą vasarą‚ ‘‘Patria‘‘ savanorė rankraštį įvedė į kompiuterį. Nors 1993 m Vilniaus radijas organizavo rašančių negalios ištiktų literatūrinį konkursą, kuriame tapau laureatu ir su savo novelėmis “Baltijos kelias‘‘, ’’Sausio13-oji’’, ‘’Vėliavos iškėlimas’’, ‘’Tremtinių namai’’ laimėjau, prizinę vietą. Atgimstančią Lietuvą sutikau su didžiuliu dvasiniu pakėlimu, atgimė ir mano dvasinė kūryba. Visa mūsų šeima dalyvavo sąjūdžio mitinguose Klaipėdoje. Dainuojančią revoliuciją aprašau savo kūryboje. Klaipėdoje buvau aktyvus iniciatyvinės grupės narys. Rašau apie aklųjų gyvenimą, o LASS korumpuoti komunistai neleidžia mano kūrybos. Du skyrius baigiau Babrungėnuose Grigaičių pradinėje mokykloje. Silpstant regėjimui, po ilgų gydimosi metų 1959 m mokiausi Kauno aklųjų mokykloje internate. Pirmuosius eilėraštukus parašiau mokykloje. 1967 m aš, Barškietis Petras, Čyžius Petras atšventėm Velykas padarėm po stikliuką, vidurinės pabaigti neleido, išgrūdo iš internato. Vidurinę pabaigiau Klaipėdos darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. Darbo jaunimo vidurinėje mokykloje, šviesuolis Vytautas Stanaitis subūrė aklųjų kontingentą, įsteigė mini mokyklėlę ir atidarė akliesiems klases, ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje išleido pirmą abituriantų laidą, kurią mes su žmona baigėme. 1971 m. Šiaulių pedagoginiame institute prof. Vytautas Karvelis įsteigė filialą pagal ‘‘Leningrado Gerceno institutą‘‘. 1976 m. Išleido pirmą tiflopedagogo laidą, kurią mes sėkmingai baigėme. 25 m išdirbome Klaipėdos aklųjų mokykloje tiflopedagogais - mokytojais. 1968 m su Valauskaite Biruta sukūriau šeimą. Išauginome du sūnūs ir dukrą, Svajūną, Mindaugą ir Liną. Skiepijom meilę savo kraštui, propagavom katalikiškas vertybes, ugdėm patriotizmą savo kalbai, kultūrai, kraštui. Klaipėdoje sąjūdžio laikais vyresnį sūnų Svajūną nukreipėm į atsikūriančią krašto apsaugą. Sausio 13ąją Lietuvai tragiškais įvykiais, kai Omonas užėmė radijo ir televizijos bokštą, mūsų šeima nebuvo nuošaly , budėjom prie Klaipėdos merijos. Sūnus Svajūnas 3 paras neparėjo į namus. Sausio 13 lemtingą naktį Lietuvai Svajūno viršininkas paskambino ir liepė skubiai slėpti sūnaus dokumentus. Pergyvenome išgirdę tokią žinią. Pasižvalgydami mudu su žmona, kad niekas nematytų prie Danės upės po medžiais užkasėme sūnaus dokumentus. Tragiškus sausio 13- osios įvykius aprašau savo kūryboje. 1987 m įstojau į Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekciją. 1989 įstojau į sąjūdžio iniciatyvinę grupę , buvau aktyvus sąjūdžio dalyvis. Su atgimstančia Lietuva , atgimė ir mano kūryba, rimčiau pradėjau rašyti. 1992 Vilniaus aklųjų biblioteka iš leido Brailio raštu ‚‘‘Kelionė pas daktarą‘‘, 1993 Klapėdos leidybinis fondas išleido ‚‘‘ Aklieji muzikantaI‘‘,Petras Zabitis. Mano kūrybą blokavo , kūrė visokias intrigas Lietuvoje nespausdino , spausdinausi užsienyje Čikagoje, Anglijoje, Kanadoje. Neapsikentęs, kad per tiek metų negaliu išsileisti autobiografinės knygelės ‘’ Nelaiminga aklo Petriuko vaikystė’’ , Raseiniuose 1999m įkūriau neregių literatų klubą, pareiškė norą su kitomis negalėmis , organizacija plėtėsi pavadinimą pakeitėme Lietuvos su negalia rašytojų klubas, kuris Petro Zabičio 2005m išleido knygelę ‚‘‘;Be spindulėlio ir šviesos‘‘ . Iki šios dienos LASS nemankalatūrininkai mano knygelės į kompaktus neįgarsina, kad mano likimo draugai neskaitytų ir nieko apie mane nežinotų. Parašiau Nyderlandams projektą, kad paremtų neigaliųjų rašančių asociaciją. Fondas nerėmė, nes užsidarė. Praeitais metais rašiau du projektus Kauno savivaldybei smulkus verslas,taip pat nefinansavo. Sudėjęs rankų nesėdžiu iš savo pensijos nusipirkau kompiuterinę įrangą su žmonos pagalba išsileidau po 25m komunistų blokados ‘’Nelaiminga aklo Petriuko vaikystė’’. Birželio 16d Kauno dienoje žurnalistė V.Skučaitė rašė apie mane, Neregys iš Aleksoto norėtų savo verslo. 2006m. vėl pavadinimas keitėsi įregistravo Pasaulio lietuvių tarptautinę neįgaliųjų menininkų ir rašytojų asociaciją. Nuo 2006m esu Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Nuo 1989. Klaipėdoje grupės Nr 3 Lietuvos Sąjūdžio dalyvis 2006 0502 ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr 0109049 2011m įstojau į sandraugą ‚‘‘Kitokia Lietuva‘‘ Šiais metai įstojau į Šv Kazimiero ordiną į antrą pakopą. Šiais metais taip pat suteikė nukentėjusio asmens statusą. Prieš 5m sukako man 60, o dabar 65m aklųjų sistemoje kapų tyla. Baltoje lazdelėje yra eilėraštukas ‚‘‘ vargdienėlių giesmė‘‘ , kiekviena eilutė paremta nenuginčijamais faktais. Per 14m iš LASSo nė cento negavau, projektus rašiau, nefinansavo. Iš niekur negaunam finansavimo ,niekas pagalbos rankos neištiesia iš savo pensijos leidžiam knygeles. Įkūrėm smulkų šeimyninį versliuką mini leidyklėlę , iš pensijos perkam kompiuterinę įrangą, popierių. Šiuo metu esu išrinktas į Klaipėdos kraštiečiai biografijų žinyną, kuri bus išleista spalio mėnesį. Su pagarba Petras Zabitis
Atgal