Didūs esam vargdienėliai
Miestų ir kaimų.
Sunkios bėdos vargai spaudžia
Nėr mums darbų, nėr ir pinigų.

Mes užpulsim korumpuotą LASSo dvarą,
Kad skriaudas jie mums daro.
Su lazdelėm sugraibysim,
Ir iš LASS‘o išvarysim.

Mes į Vilnių nukeliausim
Gal šudielį kokį gausim?
Din kit greičiau iš akių,
Šekit špyga lapdarų.

LASS’o ponai vamzdį dėjo,
Net širdis nesudrebėjo :
Jiems visai neįdomu,
Kaip aš vargstu, gyvenu, gal ir valgyt neturiu.

Jėzus Marija gvoltas šaukiam,
Kad pagalbos nesulaukiam,
Dieve saugok nuo tokių
Armonų, Urnų, Navickų velnio apsėstų draugų.

Armonas Petrauskas tikri Judai,
O akliesiems fui kokie brudai :
Vagių projektus padarė –
Savo likimo brolius elgetaut išvarė.

LASS’o ponai sudūmojo:
Aklų turtą porceliuoja,
Jei prireikia – išnuomoja
Ir toliau linksmai važiuoja.

Kas ten vežime vis sėdi
Nomenklatūros giesmę gieda :
Drūktas Alfa storu bosu bosavoja,
Vėpla Urna plonu balsu turavoja
Pirmu smuiku Armonas visiems užgroja.

O Dainelė po pat nose
Undaroka vis kilnoja,
Rūra kraipo, kojom ploja,
Taip akluosius užverbuoja,
O Algeliui, net skaistybę nudaigojo.

Seni draugai – senuos ratuos -
Seną giesmę traukia.
Kas ne draugas, kas nuskuręs-
Tų jau nepalaukia...

Mūsų žodis nespausdina –
Lai aklieji nesužino :
Senus įstatus pakeisim,
Asociaciją įsteigsim.
Kaip mes turtą porceliuosim,
Jei viešai visi akli
 žinosim?!

LASS’as aklų nebeklauso –
Tegu griaužia duoną sausą,
Taip jau buvo nuo pradžios,
Taip jau liks ant visados.
Sotus alkano neužjaus,
Pakol LASS,as aklų turto
Kišenes prikraus
Monsinjoras Antanaitis,
Šventais rūbais apsirengė,
Daunio fondą plikai rengė
Prano dūšė sužinojo,
Net kape vagims piktai grūmojo.
Didūs esam vargdienėliai,
Miestų ir kaimų
Sunkios  bėdos vargai spaudžia
Nėr mums darbų , nėr ir pinigų.

Mes užpulsim vagių dvarą,
kad skriaudas jie  mums daro,
Su lazdelėm sugraibysim ,
Ir iš LASS,o iššvarysim.

Juoda  ašarą nubrauksim,
Kad pagalbos nesulauksim,
Sveiki  juoksis iš aklų.
Per krompuotus ponaičiukus,
Elgetaut išeinu.